Atšalus orui, daugelis žmonių lyg susitarę pradeda šniurkščioti nosimi, čiaudėti ir kosėti. Prieš porą metų šiuos simptomus laikėme įprastiniais šaltojo meto palydovais, o šiandien bet koks negalavimas kelia nerimą dėl COVID-19 infekcijos. Specialistai perspėja, kad gripas ir COVID-19 – ligos, nuo kurių turime saugotis.
Gripas ir COVID-19 – abi kelia pavojų
Praėjusį šaltąjį sezoną, siautėjant koronaviruso pandemijai, gripu, taip pat ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sirgo gerokai mažiau žmonių negu ankstesnį periodą, kai dar nepažinojome naujojo viruso. Tam turėjo įtakos karantinas, kai daugelis sėdėjo namuose, mažiau bendravo ir buvo mažiau progų užsikrėsti. Be to, griežtai laikėmės kovos su epidemija priemonių: dėvėjome kaukes, laikėmės atstumų, kruopščiai plovėme rankas ir dezinfekavome patalpas. Praėjusį sezoną nuo gripo buvo aktyviai skiepijamasi. Be to, dalis žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19 virusu, nesikreipė į gydytojus, todėl nemažai ligų gali būti nediagnozuota.
Specialistai perspėja, kad šį sezoną gripas nedings ir saugotis jo reikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja: kadangi praėjusį sezoną buvo mažai sergančiųjų gripu, dabar galimas didelis šios ligos protrūkis. Taigi, tikėtina, kad šį sezoną gripas ir COVID-19 aktyviai puls kartu.
Palyginti su gripu, sergantieji COVID-19 daug dažniau patiria sunkesnę ligos formą, dėl kurios prireikia gydymo ligoninėje. Bet abi ligos pavojingos dėl galimų komplikacijų. COVID-19 infekcija ir gripas gali sukelti tokias pačias komplikacijas: pneumoniją, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, antrines bakterines infekcijas, sepsį, širdies smūgį, insultą, pabloginti lėtinių ligų eigą.
Simptomai panašūs
Atskirti šias ligas nelengva: nors gripas ir COVID-19 skirtingos infekcijos, dauguma simptomų labai panašūs. Sergant gripu, kaip ir COVID-19, dažnam maudžia visą kūną, skauda raumenis, galvą, peršti gerklę, kamuoja nuovargis, jėgų stoka, viduriavimas ir vėmimas. Užsikrėtusiųjų abiem ligomis kūno temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių.
Sergant COVID-19 vienas pagrindinių simptomų yra sausas kosulys, bet jis būdingas ir gripui. COVID-19 atveju prie kosulio gali prisidėti pasunkėjęs kvėpavimas, oro trūkumas, gali spausti ir skaudėti krūtinę. Sunkesnės COVID-19 infekcijos požymis yra dusulys, nes ši infekcija gali pažeisti plaučius. Susirgus gripu gali atsirasti sloga, taip pat retai ji pasitaiko COVID-19 atveju.
Vienu iš išskirtinių koronaviruso simptomų laikomas skonio ir uoslės praradimas, tačiau jį patiria ne visi. Be to, nebejusti skonio bei kvapo galima ir susirgus gripu ar peršalimo liga.
Užsikrėtusieji ir gripu, ir COVID-19 gali jausti nestiprius simptomus, o kai kurie nepatiria jokių nemalonių požymių ir net nepastebi, kad serga, tačiau ir jie yra infekcijos nešiotojai.
Skirtinga ligų eiga
Skirtingas šių ligų inkubacinis periodas bei užkrečiamumo mastas: COVID-19 liga plinta daug sparčiau. Užsikrėtusieji ir viena, ir kita liga gali išskirti virusą inkubaciniu periodu, t. y. kol dar neatsirado pirmieji simptomai. Todėl jau per šį laiką jie gali lengvai užkrėsti keletą žmonių. Inkubacinis periodas sergant COVID-19 gali tęstis iki 14 dienų, o gripo simptomai atsiranda greičiau – po 1 – 4 dienų.
Skiriasi ligos trukmė. Gripas, jei neatsiranda komplikacijų, dažnam praeina per 7–10 dienų. Užsikrėtus koronavirusu būdingi simptomai gali išlikti 3 savaites.
COVID-19 ir gripo rizikos grupės yra nėščiosios, pagyvenę žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis. Gripu dažnai serga ir vaikai. PSO duomenimis, šia liga kasmet suserga apie 20–30 proc. mažų vaikų.
Apsauga nuo abiejų ligų tokia pat
Gripas ir COVID-19 infekcija perduodami taip pat – nuo sergančio žmogaus sveikam. Žmogus gali lengvai pasigauti ligą, jei sergantysis šalia kosėja, čiaudi ar tiesiog kalba nedėvėdamas kaukės. Abiejomis infekcijomis galima užsikrėsti ir per sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus paviršius, nešvarias rankas, liečiant burną ar nosį.
Specialistai perspėja, kad blogiausia yra vienu metu susirgti ir COVID-19, ir gripu, nes tikėtina, kad negalavimai bus sunkesni. Apsisaugoti nuo šių dviejų pavojingų ligų padeda skiepai. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Imuninis atsakas ir apsauga nuo gripo susiformuoja po 10–14 dienų. PSO rekomenduoja tarp skiepų COVID-19 ir bet kuria kita vakcina laikytis mažiausiai dviejų savaičių intervalo.
Tiems, kurie dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso, rekomenduojama tai padaryti pirmiausia, o po to skiepytis nuo gripo.
Parengė Undinė Gilė
